Artėjant Gailestingumo jubiliejui, popiežius Pranciškus davė interviu oficialiam jubiliejaus leidiniui „Credere“. Atsakydamas į klausimą, kas paskatino pabrėžti būtent Gailestingumą, popiežius priminė, kad šią temą Bažnyčioje akcentavo jau Paulius VI, Jonas Paulius II ją dar labiau išplėtojo. Popiežius Pranciškus kalbėjo apie Dievo Gailestingumą savo pirmosios Viešpaties Angelo maldos metu, tai kilo iš vidaus, paskatino Šventoji Dvasia. Akivaizdu, kad pasauliui reikia gailestingumo, užuojautos.
Esame pripratę prie blogų, žiaurių naujienų, kurios žeidžia Dievo vardą ir gyvenimą. Pasaulis turi atrasti, kad Dievas yra Tėvas, yra Gailestingumas, kad nereikia eiti žiaurumo, smerkimo keliu, nes ir Bažnyčia kartais pasiduoda pagundai vadovautis griežta linija, pabrėžiant tik moralines normas, tačiau kiek žmonių tada lieka užribyje. Popiežius priminė Bažnyčios kaip karo lauko ligoninės vaizdinį, kur sužeistieji gydomi, jais rūpinamasi, o ne tikrinamas cholesterolio kiekis. Kadangi visi nešiojamės vidines naštas, visi esame nusidėjėliai, Jėzus nori atverti savo Širdies duris, Tėvas nori parodyti savo gailestingumo esmę, todėl siunčia Šventąją Dvasią: kad mus sujudintų ir išjudintų. Tai bus atleidimo, susitaikymo metai.
Šventasis Tėvas pasidalijo kokią svarbą dieviškas gailestingumas turėjo jo, kaip kunigo ir vyskupo, kelyje. Pabrėždamas, kad jis yra tas, kuriam atleista, popiežius prisiminė kaip kartą būdamas septyniolikos metų pajuto troškimą eiti išpažinties. Išpažintį išklausęs kunigas tapo jo dvasiniu vadovu, tačiau po metų mirė nuo leukemijos. Nors pasijuto apleistas, Pranciškus sakė tada pažinęs Dievo gailestingumą. Gailestingumas labai siejasi ir su jo vyskupyste, kurios moto Pranciškus buvo pasirinkęs Mato evangelijos eilutes, kurias būtų galima perteikti tokiais žodžiais „išsirinkdamas pažvelgė į jį su gailestinga meile“.
Gailestingumo metai, pasak popiežiaus, tai ir proga priminti „Dievo motiniškumą“ – švelnumą, Dievo švelnumą, gimstantį iš tėviško gerumo. Dievas yra tėvas ir motina. Popiežius kalbėjo ir apie švelnumo revoliuciją, iš kurios kyla ir teisingumas. Kaip šių Gailestingumo metų vaisių turime auginti Dievo švelnumą kiekvienam iš mūsų. Kiekvienas turi ištarti: „esu vargšas, tačiau Dievas mane myli tokį; taigi ir aš taip pat turiu mylėti kitus“. Galiausiai popiežius paminėjo, kad gailestingumas gali padėti krikščionių bendruomenėms atsinaujinti pasitelkus meilumą – nors jis gali būti dviprasmiškas, tačiau meilus paglostymas tai pirmas gestas, kuriuo mama ir tėtis pasitinka ką tik gimusį kūdikį, kuris reiškia „linkiu tau gero“, „tave myliu“, „noriu, kad eitum į priekį“.
